Jovitos patarimai: riešinės žalioms

Sveikos, mielosios karių žmonos,

Ilgi žiemos vakarai – pats metas užsiimti rankdarbiais, pavyzdžiui, pačioms nusimegzti dabar tokią populiarią lietuvišką puošmeną riešines.

Riešinės yra mezgamos dviem virbalais (karoliukai įmezgami), po to susiuvamos. Iš tiesų riešinių mezgimas nėra sudėtingas, o labiau įgudus – išties paprastas. Neskubėdamos riešinių porą nusimegsite per dvi savaites, įgudus labiau ir skiriant tam daugiau laiko – savaitę.

Iš karto noriu pabrėžti, kad į jokias autoritetingas mokytojas nepretenduoju (net norėdama negalėčiau – visa mano mezgimo patirtis iki riešinių tebuvo privalomas šalikas, privaloma kojinė ir privaloma pirštinė tolimais mokyklos laikais). Riešines mezgu jau daugiau nei metus. Pradžia buvo ojoj kokia sunki. O dabar galiu pasakyti, kad jas nusimegzti, tiek dvispalves, tiek su spalvotais karoliukais, iš tiesų paprasta. Todėl ir noriu pasidalinti savo patirtimi, kad tokioms kaip aš nemezgėjoms nereikėtų „išradinėti dviračio“. Mano aprašymas gal kiek smulkmeniškas, bet stengiausi atsakyti į visus klausimus, kurie gali iškilti.

Beje,  riešinių grožis, mano nuomone, – ne siūlų spalva, o rašto grožis, jo sudėtingumas, siūlo ir karoliukų spalvų derinimas. Todėl dažniausiai riešinėms renkuose tamsesnių spalvų siūlus.

Riešinėms reikės:

 

  • trumpų metalinių 1,25 dydžio virbalų (nesirinkite plastikinių. Tokius man paslaugiai pardavė vienoj Vilniaus parduotuvėj kaip tinkamus megzti riešines. Bet jie netinka – bemat susilanksto, išsikraipo (riešinės mezgamos gana kietai).
  • Vilnonių siūlų (vilnoniai tinkamiausi, nes toks mezginys geriau atlaiko tampymą). Siūlai riešinėms turi būti gana ploni. Sunku aprašyti tą plonumą, tačiau jis neturi būti nei per plonas (tuomet mezginys bus per skystas), nei per storas (riešinė išeis grubesnė, mažiau subtili).
  • Karoliukų. Man gražesnės riešinės su smulkesniais karoliukais. Raštas išmegztas stambesniais neatrodys taip subtiliai (nebent, toks ir būtų jūsų sumanymas). Beje, pradėjusi megzti susidūriau su maža problema – menkas riešinėms tinkamų karoliukų pasirinkimas. Didžioji dalis parduotuvėse – didoki riešinėms, be to, ir gražesnių spalvų reikia paieškoti. O labiausiai patinka čekiški, nes pakuotėse labai mažai pasitaiko nestandartinių karoliukų. Vienai riešinei priklausomai nuo rašto sudėtingumo, riešo apimties gali reikėti ir maždaug 400 karoliukų, ir 600, ir 800, ir daugiau nei tūkstančio…
  • Mažo indelio, į kurį susipilsite karoliukus prieš juos verdamos ant siūlo.
  • Specialios adatos karoliukams suverti. Adata turi būti labai plona ir lygi (be išsikišusios kilpelės siūlui įverti).
  • Plono siuvimo siūlo (jis bus klijuojamas prie vilnonio siūlo karoliukams susiverti). Aš naudoju sintetinį siūlą, kuris yra plonesnis ir slidesnis (žvilgantis) nei tradiciniai medvilniniai siuvimo siūlai.
  • Klijų (jais plonas siūlas priklijuojamas prie vilnonio). Aš naudoju Moment.
  • Vąšelio maža galvute. Bus reikalingas, jei netyčia paleisit akį.
  • Storos (kad į kilpelę tilptų vilnonis siūlas) adatos baigtam mezginiui susiūti.
  • Na, ir aišku, pradedančiosioms reikės kantrybės ir atidumo.

Mezgimo procesas (kai mezgama iš vienos spalvos siūlų ir vienspalviais karoliukais)

 

  1. Išsirinkite raštą (beje, riešinių raštų schemos vaizduoja tik gerąją mezginio pusę, t. y. viena rašto schemos eilė reiškia vienas išmegztas virbalas pirmyn ir vienas išmegztas virbalas atgal).

Daug gražių lietuviškų raštų schemų galima rasti I. F. Juškienės knygoje „Riešinės“. Jei norėtumėte pačios susikurti raštą, idėjų paieškokite internete, knygose apie mezgimą, audimą.

Daug riešinių nuotraukų rasite šiame siūlų parduotuvės interneto puslapyje Mezgimozona.lt (žiūrėkite galerija arba dienoraštis). Apskritai vilnietėms šią parduotuvę galėčiau rekomenduoti. Nusprendusi nusimegzti pirmąją savo riešinę, apėjau kelias siūlų parduotuves Vilniaus centre. Šita maža krautuvėlė iš tiesų kitokia. Įkvepianti net ir tokias nemezgėjas kaip aš. Ten dirbanti Sonata pati yra didelė mezgimo entuziastė. Jos pagalba pradžioje man buvo tikras išsigelbėjimas, nes Juškinės knygoje detalaus paaiškinimo „žalioms“ mezgėjoms, deja, nėra. Beje, ten yra ir labai gera biblioteka.

Riešinių raštą dažniausiai sudaro pasikartojančio motyvo seka (ta pasikartojanti dalis berods yra vadinama raportu. Paveikslėlyje raportas pažymėtas).

Pradedančiosioms iškyla problema, kaip numatyti, kiek raportų reiks visai riešinei. Būna ir taip – mezgi ir supranti: 3 kartus išmezgus raportą – riešinė bus per siaura, 4 – per plati. Ką daryti? Aš, tiesą pasakius, neturėdavau nei noro, nei laiko metodiškai spręsti šitą problemą, todėl darydavau paprastai: megzdavau, o jei pabaigoje likdavo keleta eilių, kurioms pritrūkdavo rašto, jas išmegzdavau suimprovizuotu raštu (aišku, jis būdavo kažkiek priderintas prie „pagrindinio“ rašto), tačiau taip numegztos riešinės raštas nėra „grynas“, vientisas. Jei pirmąsias riešines megsit tokiu principu, rekomenduočiau rinktis siauresnio raporto raštą.

Pradedančiosioms taip pat rekomenduočiau tokį raštą, tarp kurio raporto nėra didelių tarpų, – neįgudus megzti gali būti sunku reguliuoti siūlo įtempimą ir todėl mezginio kraštelis vietomis gali išeiti nelygus.

Antrą kartą mezgant riešines iš tų pačių siūlų jums tereikės susiskaičiuoti, kiek numegztoje riešinėje yra eilių (skaičiuokite tik tas eiles, kurios yra matomos vienoje mezginio pusėje. Riešinė yra mezgama ripsu, t. y. visada gerosiomis akimis. Taip mezgant eilės viena šalia kitos sugula savotišku armonikos principu, vienos iškilusios, kitos įdubusios. Gal nelabai aiškiai čia parašiau, bet jei pažiūrėsite į mezginį, turėtumėt suprasit apie ką aš čia).

Taigi žinodama eilių skaičių galėsite pasirinkti tinkamo dydžio raštą, kuris be problemų sutilps į jūsų eilutes arba galėsite jį atitinkamai pakoreguoti (pvz., jei tarp raporto yra tarpelis, jį galima per eilutę dvi padidinti. Taip tobulinant raštą, būtina įsitikinti, kad raštas ties siūle gražiai sueis).

Tarp kitko, jei lieka viena kita eilė viršaus, per daug nesukite galvos. Riešinės gali būti labiau prigludusios arba laisvesnės, todėl plius minus viena dvi eilės didelio skirtumo riešinės apimčiai neturės.

Kitas variantas spręsti šią problemą (apie tai tik skaičiau, pati nebandžiau) – iš siūlų, kuriais megsite riešinę, gerosiomis akimis nusimegzkite trumpą pavyzdėlį ir suskaičiuokite, kiek eilių telpa į 1 cm. Tada išmatuokite savo riešo apimtį, pridėkite maždaug 1 cm ir žinosite, kiek iš viso eilių jums reikės.

Priklausomai nuo siūlo storio, mano riešinių 1 cm telpa dažniausiai 4, rečiau 5 eilės.

2. Susiverkite karoliukus

 

Kai išsirinkote raštą, suskaičiuokite, kiek vienai riešinei numegzti reikės karoliukų. Apskaičiuojama taip: suskaičiuojate, kiek karoliukų reikės vienam raportui ir šį skaičių padauginate iš skaičiaus kartų, kiek reikės pakartoti raportą visai riešinei. Verdama karoliukus šiek tiek uždedu viršaus.

Karoliukus susipilu į plastikinį stiklainio dangtelį. Karoliukų reikia įsipilti daug, su kaupu, tuomet bus paprasta vienu judesiu adata užkabinti kelis karoliukus. Jei kiekvieną karoliuką ant adatos kabinsit atskiru judesiu, vėrimas labai užtruks.

Veriami karoliukai taip: prie vilnonio siūlo galo priklijuojamas plonas siuvimo siūlas (sujungimo vieta turi būti glotni. Stumkite karoliukus pro šią vietą itin atsargiai), įverkite ploną siūlą į adatą ir imkite verti karoliukus. Kažkiek karoliukų suvėrus ant plonojo siūlo, perstumkite ant vilnonio.

Suvertus karoliukus skaičiuojame taip (geras patarimas iš Juškienės knygos) – pirmus šimtą suskaičiuojame ir pagal juos išmatuojame likusią dalį.

  1. Mezgimas

 

Labai rekomenduoju nepatingėti ir suvertų karoliukų didžiąją dalį nustumti siūlu toliau. Tai labai pagreitins mezgimo procesą, nes iš tiesų vargina, kai kas dvi numegztas eiles reikia perstumdinėti karoliukus. Stumdykite mažomis dalimis, nepamiršdamos pakeliui palikti pakankamą karoliukų skaičių (matuoju iš akies), kuriuos pagal raštą reiks įmegzti.

Riešinės dažniausiai mezgamos užmetus 50–55 akis (jei raštas smulkesnis, užmetu tik 40). Akis užmetu ant kartu sudėtų abiejų virbalų.

Pirmą eilę išmezgu be karoliukų – ši eilė bus reikalinga susiuvant riešinę (jei joje bus karoliukų, jie susiuvant mezginio kraštus pasislėps siūlėje).

Mezgama visą laiką geromis akimis (nepamirškit pirmąją akį nukelti neišmegztą). Mezgama gana tampriai, bet neperspauskit. Mezginys neturi būti lyg priaugęs prie virbalo (taip, kad per jėgą jį reikėtų stumdyti) – bus labai sunku megzti. Mezgant akys turi gana lengvai nuslysti nuo virbalo.

Kai mezgant riešinės geroji pusė (t. y. su karoliukais) yra atsukta į jus, išmezgate eilę be karoliukų, kai mezginį apsukate ir į jus „žiūri“ blogoji pusė, tuomet pagal raštą įmezginėjate karoliukus. Įmezgama paprastai – pristumiate karoliuką prie jau išmegztos akies (t. y. paskutinės ant dešinio virbalo) ir išmezgate sekančią mezginio akį. Karoliukas atsiduria tarp dviejų akių.

Rašte nuspalvintas kvadratėlis reiškia: pristumiate karoliuką ir išmezgate akį.

Tuščias kvadratėlis: išmezgate akį.

Megzdamos po ranka turėkite rašto schemą. Numezgusios eilutę su karoliukais būtinai pažiūrėkit, ar viskas gerai. Būna apmaudu, kai klaidą pastebi ne iš karto ir tenka nuardyti tris eiles…

Užbaigiama riešinė parastai – dvi akys (pradedant pirmąja) sumezgamos į vieną, išmegztoji perkliama atgal ant kairiojo virbalo ir procesas kartojamas tol, kol lieka vienintelė akis. Tuomet siūlą nukerpate (palikite pakankamą siūlo galą riešinei susiūti) ir jį ištraukite pro paskutinę akį.

Bebaigiant megzti riešinę papildomos paskutinės eilės be karoliukų mezgti nebūtina, nes ją atstos ta eilė, kuri susidarys užbaiginėjant mezginį (kai sumezginėsite po dvi akis).

4. Susiuvimas

Riešinė susiuvama iš gerosios pusės. Siuvant reikia stengtis, kad raštas abipus siūlės gražiai sutaptų. Susiuvami kraštai užkabinant skersinį siūlą tarp kraštinės ir tolesnės eilių. Siūlas kiek patempiamas, kad pasislėptų, abu mezginio kraštai gerai priglustų vienas prie kito ir susidarytų vidinė siūlė. Kruopščiai susiuvus siūlė mažai matoma.

Juškienės knygoje rašoma, kad sumegzti galima ir vąšeliu, bet aš bandžiusi nesu.

Štai ir viskas. Pirmoji riešinė baigta :) Dabar bereiks numegzti antrąją (antroji bent jau man mezgasi greičiau).

Jovita